BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Miesto šiukšlės

Ką pirmiausia pagalvojate pamatę benamį vaiką? Matyt pasibjaurite klaikia jo išvaizda: mėlynėmis, nubrozdinimasi, purvinais ir nemalonų kvapą turičiais rūbais, murzinais veidais. Retas benamis sulaukia 20-ies ar net 30-ies metų. Dažniausiai gatvėse matome benamius vaikus, į kuriuos kartais pažvelgiame su gailesčiu, bet visgi nematome prasmės ką nors keisti ar jiems padėti. “Užaugs vagimi ar žudiku. “

Benamius vaikus laikome miesto šiukšlėmis net jei garsiai to nepasakome, ir jie tai supranta. Vaikai suvokia, kad šioje šalyje neužima jokio aukštesnio statuso… Neužima jokio statuso apskritai. GYVENIMO ŠIUKŠLĖS. Bet leiskite paklausti ar jie patys pasirinko šį gyvenimą? Ar jie NORI taip gyventi?

Susižavėjimą kelia tai, kad net žiūrėdamas benamiui vaikui į akis, matai tyrumą. Nesvarbu, kad iš jo burnos dažnai pasigirsta keiksmažodžių srautas, rankos kartais nugvelbia kokį skanesnį kąsnį parduotuvėje ar trinkteli kolegai benamiui į nosį. Tai vadinama gyvenimu gatvėse. Sugebėjimas išgyventi tokiomis sunkiomis sąlygomis, kokiomis gyvena jie yra išskirtinis. Vaikai neretai patiria smurtą, badavimą, ar net seksualinį išnaudojimą. O ką jau bekalbėti, kad net susirgus jais niekas nepasirūpins? Mūsų visuomenė nuo jų nusisuko, ir jie privalo dėl kiekvienos dienos, praleistos šioje Žemėje, kovoti.

Tačiau matydama purviną benamį vaiką negaliu nepastebėti tyrų vaikiškų akių ir šilumos ilgesio. Taip. jie turi būti stiprūs, vyriški, pergreit suaugti, bet jiems nesvetimas meilės ir rūpesčio troškimas.

Tai tipiškas stereotipas. Benamiai vaikai- gyvenimo šiukšlės. Tačiau šios gyvenimo šiukšlės yra psicholgiškai ir fiziškai stipresnės, ir ne ką blogesnės už kiekvieną iš mūsų. Šios pasiklydusios sielos kasdien stengiasi nebūti palaužtos ir sunaikintos gyvenimo. Tačiau…. kaip visi mes žinome…. gyvenimas visada laimi.

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

Patarimai darbo dienai ;]

Nr1.

Vyras namie, eina i vonia, kaip tik tuo metu, kai zmona iseina is jos.
Pasigirsta skambutis - skambina i duris. Zmona isisuka i ranksluosti ir bega atidaryt.
Atidaro - o ten kaimynas Bobas.
Jai dar nespejus issiziot, jis sako : *duosiu tau 800LT jei tu leisi ranksluosciui nukrist*. Ji akimirka susimasto, paleidzia ranksluosti ir stovi nuoga pries Boba.

Po keliu sekundziu duoda Bobas jai 800LT ir nueina.
Moteris susisuka i ranksluosti ir gryzta.

Vyras klausia: *Kas ten buvo?*
*Ten buvo Bobas*, atsako ji.
*Ok, ar jis sake ka nors apie 800LT, kuriuos jis man skolingas?*

Moralas : Jei tu ivertintum svarbia informacija apie isorinius veiksnius ir akcininku rizika, yra galimybe isvengti nereikalingu sprendimu.

Nr2.

Kunigas pasisiule pavezti vienuole. Isedus vienuole sukryziuoja kojas taip, kad apnuogintu viena koja. Kunigas taip susinepatogino, kad vos nepadare avarijos.
Truputi uztruko, kol susivalde ir pradejes ramiai vairuot ir isidrasines, uzdejo ranka ant vienuoles kojos. Vienuole sako : *Teve, prisiminkit 129
psalme* .
Kunigas atitrauke ranka, bet perjunges begi ir vel uzdejo ja vienuolei ant kojos. Vienuole ir vel sako : *Teve, prisiminkit 129 psalme* .
Kunigas : *Atleiskit Seserie, bet as silpnas*

Atvazioja jie i vienuolyna ir vienuole islipa.

Kunigas eina i baznycia ir skuba i savo kabineta, ciumpa maldyna ir iesko
129 psalmes. Ten parasyta : *Eik tiesiai ir ieskok aukstyn ir i desine - ten tu rasi dangiska palaima*

Moralas : Jeigu tu neseksi ir neatnaujinsi ziniu susijusiu su tavo darbu, tu rizikuoji praziopsoti dideles galimybes. (Kartais negana tiketi, bet verta
zinoti)

Nr.3

Pardavejas, sekretore ir ju sefas eidami pusryciaut  rado senovine aliejaus lempa. Jie ja patryne ir lauk islindo dvasia.

Dvasia sako: *Aciu, kad mane isleidot.. Dabar as ispildysiu po viena jusu nora*. *Mano pirma, mano pirma!* sako sekretoere  *As noriu i Bahamus, plaukiot su jachta ir negalvoti apie gyvenimo problemas* - POFF! ir ji dingo.

*Dabar mano! Dabar mano* sako pardavejas. *As noriu i Havajus - ilsetis papludimy su asmeniu masazuotoju ir gerti begale Pina Coladu, ir sutikti savo gyvenimo meile* - POFF! - dingo  ir jis.

*OK, dabar tavo eile!* sako dvasia sefui.
Sefas : *As tik noriu, kad tie abudu butu ofise po pusryciu*

Moralas : Visada leisk sefui kalbeti pirmiausiai!

Nr.4

Sedi varna medy ir tinginiauja istisa diena.
Suoliuoja triuselis pro saly ir klausia : *Ar galiu ir as sedet taip, kaip tu ir nieko neveikt visa diena?* Varna sako : *Pff, o kodel gi ne? - Prasom
tingek!*

Triuselis sedo sau ant zemes, po varna ir relaxina.
Staiga issoko is krumu lape ir suede triuseli.

Moralas : Tam kad galetum sedet ir nieko neveikt,  turetum laaabai aukstai sedet! :)

Rodyk draugams

Komentarai (3) »

Homo ir Hetero

Kiek daug pasisakymų už ir prieš gėjų paradą, kiek daug pykčio ir nepasitenkinimo perskaityta per pastarąją savaitę.

Neketinu pasisakyti nei už nei prieš. Pažvelgsiu objektyviai.

  • Vilniuje įvyko eisena. Jos metu susirinko dvi grupės žmonių. Viena pasižymėjo ramumu, šypsenomis ir džiaugsmingai ženbgė miesto gatvėmis, kai tuo tarpu II grupė svaidėsi nepadoriomis frazėmis (ir ne tik).
  • Pirmojoje grupėje buvo ir keletas vaikų, tačiau antrąjai grupei tai nerūpėjo, į vaikus nebuvo kreipiamas dėmesys, nebuvo renkami atsargesni žodžiai.
  • Antroji grupė rinkosi puolimo o pirmoji gynybos taktiką.
  • Antroji grupė buvo priešiška pirmąjai grupei, tačiau pyktį ir nepasitenkinimą liejo ant įstatymu sergėtojų.
  • Antroji grupė nepasižymėjo tolerancija, kėlė neramumus Vilniaus gatvėje ir net fizinį pavojų aplinkiniams, tuo tarpu garsiai piktindamasi galimu psichologiniu pirmosios grupės pavojumi.

Visgi abejoju ar Homo ir Hetero negali sugyventi taikiai. Ką veikiame miegamajame- mūsų asmeninis reikalas, tad nustokime smerkti vieni kitus.

Taigi. Nesu nusiteikusi nei prieš vieną nei prieš kitą grupę, bet faktai kalba patys už save. Tad norėdami smerkti kitus visų pirma pasižiūrėkime, kaip elgiamės patys. Norėdami keisti pasaulį, pradėkime nuo savęs.

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

Technologijoms modernėjant žmonės degraduoja.

   Jaučiuosi degraduojanti nuolat skaitydama apie “pūkuotus debesis”, “purpurinę žolę”, “skraidančius dramblius” ir kitą beprasmišką briedą. Bet tai dar būtų niekis, palyginus su tuo, kad nuolat tenka skaityti apie visas tas šiuolaikines santykių melodramas. Niekam nebeįdomu, kad tavo vaikinas/mergina jau penkias minutes nebeatrašo tau skaipe ar sms. Nesuprantu, kokia prasmė skelbti savo personal information, ir demonstruoti apatinuis visai Lietuvai. Perdaug tų beprasmiškų meksikietiškų serialų prisižiūrėjote, kur viena intriga seka kita, o vaikinas pasirodo esantis tavo tėvo brolis, mamos prosenelis, ir dukros anūkas. BULLSHIT.

   Tai bent laikai buvo, kuomet dienoraščiai buvo rašomi ranka ir slepiami po pagalve. Niekam kitam galvos nereikdavo savo jausmų ir minčių antplūdžiais kvaršinti. O ir rašyti sugebėjome taisyklingai.

   Kosmopolitinis pasaulis. Sėdėdami prie kompiuterio, naršydami internete galime “apkeliauti” puse pasaulio, sužinoti daug naujo, bet, kaip paradoksalu, taip keliaudami, kuomet nesugebame sėdynės nuo kėdės pakelti, tik dar labiau degraduojame.

   Ir pabaigai- žodis informatikams, pasiklydusiems internetinėse erdvėse:
Nustokime gyventi virtualioje erdvėje, kai už lango mūsų laukia nuostabesnis ir natūralesnis pasaulis su nuostabia grafika ir garsu, nepaprastais efektais, skirtingais lygiais ir nenuspėjamu scenarijumi.

*** Louis Armstrong- What a wonderful world.mp3

Rodyk draugams

Komentarai (3) »

Paukštynas kelyje- vištos ir žąsinai.

Na ir pasakykit, brangieji, ar jums dar neatsibodo į kairę ir į dešinę švaistoma panieka moterims vairuotojoms? Žinoma, žinoma, sutinku, pasitaiko ir tikrų vištų už vairo, bet tik nedrįskite teigti, kad vyrų tarpe žąsinų nepasitaiko.

Statistiškai, moterys atsargesnes, ir ramesnės vairuotojos mokančios apgalvoti kiekvieną veiksmą, o štai vyrai dažniausiai mėgstantys greitį ir riziką, sugebantys šaltakraujiškai reaguoti kritinėse situacijose. Tai- geros sąvybės, jei naudojamos su saiku.

Pati esu dar “klevo lapas”, taigi nedrįstu teigti, jog turiu daug patirties, bet žinot ką? Nepasikuklinsiu, aš- gera vairuotoja. Esu atsargi ir mėgstu greitį. Moku tai suderint. “Nestabdyt” ir “nelakstyt”. Už vairo sėdėdama neatsisveikinu su protu. Tačiau pats nusistatymas prieš moteris, o dar ir tas, kurios 2m. stažo neturi, kelia nerimą.

Visą savaitgalį teko sėdėt už vairo. Ir ką pastebėjau?

Pirma: Tvarkingiems vairuotojams kelio niekas neužleis, neleis iš kiemo išvažiuoti, nes tas metras su puse priekyje- gyvybiškai svarbus. Matot, jei užleisit bent vieną vairuotoją, kamštyje, matyt rankos ar vyriškas/moteriškas pasididžiavimas nukris. Kita vertus, netvarkingi vairuotojai savo naglumu gal ir nusipelno šūksnių ar pyptelėjimų, tačiau jie- sugeba išsikovoti vietą kelyje. Galima teigti, jog mes patys provokuojame vairuotojų mutaciją, o po to stebimės, iš kur čia tiek žąsinų gatvėse priviso.

Antra: Moterys, senyvo amžiaus žmonės, pradedantieji ir tie, kurių automobiliai senesni nei 1998m., neužsitarnavo vietos kelyje. Jie kiekviename savo nuvažiuotame kilometre bus “nušvilpti” ir susilauks įvairių vieno ar kelių pirštų kombinacijų. Jiems kaskart bus priminta, jog jie- nepageidaujami.

Kita vertus, galiu suprasti iš kur kilo tie juokeliai moterų vairuotojų atžvilgiu. Juk pilna ir tokių vištų, kurios vietoj vairavimo mieliau pasitaisys makiažą, pasipudruos nosytę ar mirktels kokiam šalia važiuojančiam pacanėliui su blizgančiu “bemsu”. Tačiau tai nėra užtektina priežastis smerkti visai moterų vairuotojų “rasei”. Vištos ir moterys juk skiriasi, tad pradėkime kurti anekdotus apie vištas, o ne moteris už vairo.

Pabaigai, brangieji, norėčiau tik priminti, jog užleidus tą “gyvybiškai svarbią” erdvę priekyje kantriai laukiančiam kolegai, kuris jau 15 minučių bando išvažiuoti iš savo kiemo ar įsirikiuoti į kitą eismo juostą kamštyje, tik išvengsime piktų šūksnių, susilauksime šypsenos, o gal net ir padėsime “kamščiui” pajudėti iš vietos.

Šypsenomis dalinkimės, o ne viduriniais pirštais.

Rodyk draugams

Komentarai (0) »

Atviras diskusijai klausimas.

  • Mama- lietuvė.
  • Tėtis- ispanas.
  • Gyvenamoji vieta- Anglija.

Pasakykit man brangieji, kokia Jūsų nuomone, turėtų būti jų atžalos gimtoji kalba?

Rodyk draugams

Komentarai (2) »

Kalbos purvas

Kasdien, manau, susiduriame su keiksmažodžių gausa, plūstančia iš visų pusių gatvėse, kavinėse, parduotuvėse. Jau nebestebina nė penkiolikmečių grupelės, susirenkančios už kampo, traukiančios cigaretes, čiulpiančios alaus butelius ir dedančios į šuns dienas visus aplinkinius, ar tiesiog demonstruojančios savo prašmatnų rusų kalbos žodyną, tačiau mažamečių, pirmų antrų klasių moksleivių kalba, prilygstanti jau anksčiau minėtiem penkiolikmečiam (ir ne tik) šokiruoja ir abejingų nepalieka. Net jei praeiname pro šalį su užuojauta ar panieka pagalvodami apie šių vaikų tėvus,  vistiek negalime pamiršti ar iš atminties ištrinti pasakytų žodžių, nekaltų, dar nesubrendusių veidų.

Gal aš atsilieku nuo šiom dienom taip greitai bėgančio pasaulio, gal jau tapau senamadiška, bet vis dar tikiu, kad šis kalbos bjaurojimas yra smerktinas. Nekalti, dar regis nesutepti protai, tyros akys, mieli veidai… Dar regis ir nesenai skaityti išmokę… O visgi- kaip paradoksalu- kokia iškalba. Sugebėjimu apibūdinti “stoties mergaitę” trimis skirtingomis kalbomis (ir kiekviena jų po kelesdešimt sinonimų ir epitetų) pasigirti gali ne kiekvienas…

  • Man ŠLYKŠTU girdėti besikeikiančius vaikus.
  • Man ŠLYKŠTU girdėti besikeikiančius paauglius.
  • Man ŠLYKŠTU girdėti besikeikiančius suaugusiuosius.
  • Man ŠLYKŠTU girdėti besikeikiančius senjorus.

Ir galų gale… Jei jau nebesugebame nesikeikti, tai gal bent galėtume pasistengti keiktis LIETUVIŠKAI?

Rodyk draugams

Komentarai (1) »

EIKIT PO VELNIŲ

Visi, kurie:

  • Dergia Lietuvą žodžiais ir nešvariom mintim- EIKIT PO VELNIŲ
  • Suvalgę saldainį meta popierėlį po kojom- EIKIT PO VELNIŲS
  • Skramtytą gumą klijuoja po kėde- EIKIT PO VELNIŲ
  • Neužleidžia vietos autobuse senukam ir jaunom mamom- EIKIT PO VELNIŲ
  • Šlapinasi už kampo aplink lakstant mažiem vaikam- EIKIT PO VELNIŲ
  • Rėkia ant mažų vaikų, už nesurinktas šuns išmatas- EIKIT PO VELNIŲ
  • Nesurenka šuns išmatų- EIKIT PO VELNIŲ
  • Už D. Kedį- EIKIT PO VELNIŲ
  • Prieš D. Kedį- EIKIT PO VELNIŲ
  • Nevalos, Vagys ir akoholikai- EIKIT PO VELNIŲ
  • Burba ir užgaulioja- EIKIT PO VELNIŲ
  • Nerado šitame saraše savęs- EIKIT PO VELNIŲ

Čia, už kito kampo renkasi visi, pasiųsti po velnių

Rodyk draugams

Komentarai (3) »

Lietuviškasis dergimas ir aktualijų nebuvimas

Kokia, visgi, maža ta mūsų Lietuvėlė ir kokie gi dideli mes visgi jaučiamės. Tiek piliečiai, kasdien patys spjaudantys ant savo tėvynės, purvinais žodžiais puošiantys šalį, kurioje gimė, kurią jų tėvai ir seneliai saugojo, ir kuri, drįstu teigti, turi įdomesnę istorija nei dauguma kitų Europos šalių, tiek vadovai, kuriem nestinga arogancijos, ir kurie be baimės rodo, kad mes (maža ir nuo kitų labai priklausoma tauta) esame pasiekę tokį aukštą lygį, jog stipriosios pasaulio šalys, ir jų atstovai, nėra verti mūsų dėmesio (ar bent jau susitikimų).
Kokia gi neapsakomai kvailą savybę turime - burnojame ant visų ir ant visko, ieškome atpirkimo ožių už kiekvieno kampo.

“Šalis bevertė, sistema supuvus, žmonės pikti ir pavydūs” - frazės, šmėkščiojančios kiekvieno iš mūsų galovose. Kasdien. Bet ar mes darome ką nors, kad tai pakeistume? Ar mes puošiame savo šalį? Ja rūpinamės? Argi ne patys išrinkome valstybės atstovus (nekalbu jau apie tuos, kurie nusispjovė ant savo pilietinės pareigos rinkti ir kaip pikti gnomai dabar verčia kaltę kitiems rinkėjams, manydami, jog patys prie dabartinės situacijos neprisidėjo. Priešingai, mielieji). Tad atsimerkime, apsidairykime, ir manau pastebėsime daugybę puikių lietuviškų sąvybių, tokiu kaip drąsa, optimizmas, sugebėjimas prisitaikyti ir rasti “atvertą langą” net blogiausioje situacijoje.

O kaip dėl mūsų naujienų, dienos aktualijų? Šiandien skaitydama visus internetinius dienraščius iš eilės, negalėjau nepastebėti akis badančio vardo D. KEDYS. Visur. Ir kokia gi žinoma ši situacija. Visuomet surandame asmenį ar įvykį, kurį aptarinėjame mėnesių mėnesiui, kol visiem tai įgrįsta iki gyvo kaulo, ir kol nesusirandame kito “herojaus”. Argi ne taip buvo su H. Daktaru ar net su vaikinuku, pagarsėjusiu, kaip šuns Pipiro skriaudejas? Neteigiu, kad tai nėra svarbi naujiena. Bet neperlenkime lazdos.
CSI Lietuva. Niekada nesibaigianti serija.

Tokios tokelės už mano kampo.

Rodyk draugams

Komentarai (2) »